- išrupūžėti
- išrupūžė́ti intr. Slnt menk. pasidaryti išpuikusiam, pasileidusiam: Žmonys y[ra] išrupūžėję, kas besuvaldys Kal. \ rupūžėti; įsirupūžėti; išrupūžėti; surupūžėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išrupūžėti
Look at other dictionaries:
išrupūžėjimas — sm. (1) → išrupūžėti: Toks ano išrupūžėjimas! Slnt. rupūžėjimas; išrupūžėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
surupūžėti — intr. menk. pasidaryti išpuikusiam, pasileidusiam: Ans dideliai surupūžėjo Slnt. Ak, kokie visi surupūžėję! Ir dirbk, kad nori! V.Bub. rupūžėti; įsirupūžėti; išrupūžėti; surupūžėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsirupūžėti — menk. pasidaryti labai išpuikusiam, išpuikti: Įsirupūžėjo par daug Bsg. rupūžėti; įsirupūžėti; išrupūžėti; surupūžėti … Dictionary of the Lithuanian Language
